Straipsniai

Specialios paskirties durys

Visais laikais projektuojant namą daug dėmesio buvo skiriama durims: jų išdėstymui, kiekiui, dydžiui, konstrukcijai ir dizainui. Ši tradicija išliko ir iki pat šių dienų, tačiau dėl didėjančios pastatų įvairovės renkantis duris reikėtų atsižvelgti ir į šiuos veiksnius: pastato architektūrą, pastato ir jo atskirų dalių funkcinę paskirtį, tam tikroms patalpoms taikomus ypatingus techninius reikalavimus, visuomeniniuose objektuose papildomai reikia įvertinti žmonių srautą.

Priešgaisrinės durys biure

Visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų durys skiriasi dizainu, naudojimu ir techninėmis ypatybėmis. Siekiant užtikrinti žmonių saugumą, biurų ar administracinių patalpų koridoriuose, rekomenduojama montuoti specialias duris, dažniausiai įrengiamos plienines priešgaisrinės durys, o viduje gali būti įtaisytos paprastos kambario durys, kurioms ypatingų reikalavimų nėra.

Jei biure įrengiamos medinės durys, reikėtų žinoti, kad dažnai naudojamos tokios durys apsibraižo, nudyla kampai, po tam tikro laiko jas reikia perdažyti. O specialios paskirties durys pritaikytos dažnai naudoti, jų nereikia kaip nors ypatingai prižiūrėti, jos lengvai valomos, o gerai apdirbtas metalas užtikrina, kad net ilgai naudojamos durys bus kokybiškos. Dažniausiai techninėms durims ypatingi estetiniai reikalavimai nekeliami, dėl to vyriai paprastai būna masyvūs. Įprastos priešgaisrinės iš metalo gaminamos durys yra nuo 45 iki 65 mm storio. Priešgaisrinių durų metalo paviršius gali būti padengtas dekoratyvine plėvele, todėl durys atrodo maloniau ir estetiškiau. Estetinį vaizdą garantuoja ant metalo terminiu būdu uždėta medį imituojanti plėvelė, įvairūs piešiniai, raštai, spalvos ar kompanijos logotipas. Norint, kad vaizdas būtų vientisas, tokias specialias duris galima įstatyti ir gyvenamuosiuose namuose įrengtose katilinėse bei garažuose.

Pagal atsparumą ugniai priešgaisrinės durys skirstomas į klases, pvz. klasei EI 30 priskirtos durys reiškia, kad 30 minučių durų sandarumo ir izoliacijos ypatybės nekinta. Šį laiką priešgaisrinės durys sulaikys ugnį ir dūmus, tai laikas skirtas evakuoti pastate esančius žmones.

Estetika ir funkcionalumas viešbučiuose

Dažnai atvažiavus į viešbutį tikimasi, kad bus užtikrinta ramybė ir saugumas. Dėl to viešbučių durims keliami griežti priešgaisriniai ir akustiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į viešbučių paslaugų lygį, akustiniai reikalavimai svyruoja nuo 27 iki 42 decibelų. Specialistai viešbučiams rekomenduotų duris, kurių garso izoliavimo rodiklis – didžiausias, nes svarbu užtikrinti ne tik klientų saugumą, bet ir ramybę.

Specialios paskirties durys namuose

Durų dydis, spalva, tam tikri puošybos elementai turi svarbią įtaką formuojant buto interjerą. Nuobodžią patalpą galima pakeisti išsirinkus ryškias ar net kontrastingų spalvų duris, neįprastas detales. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad interjero madų tendencijos greitai keičiasi, tad bijantiesiems nepataikyti su pasirinkimu vertėtų atsisakyti drastiškų sprendimų ir rinktis neutralias ar klasikines duris.

Individualiuose namuose naudojamos kelių rūšių durys, vienos iš jų turi daugiau estetinių ypatybių, kitos turi daugiau specialių ypatybių. Įrengus katilinę ar skalbyklą, kurioje nemažai elektros prietaisų, svarbu, kad durys apsaugotų nuo gaisro ir ausiai nemielo triukšmo. Todėl tokiais atvejais specialistai pataria rinktis metalines dažomas priešgaisrines duris, kurioms nereikia ypatingos priežiūros. Visai kiti kriterijai taikomi durims, esančioms namo viduje. Kitaip nei specialiosios paskirties durys, jos privalo derėti prie bendro dizaino ir stiliaus.

Vidaus durys - svarbi interjero dalis

Senovės išminčiai skyrė daug reikšmės, rinkdami tinkamas duris ir jas išdėstydami. Tikėta, jog didžioji dalis kuriamos namų energijos ateina būtent pro duris. Taigi kokios turi būti namų durys, kad į namus plūstų tik gera energija, kad ji, pasak senovės išminčių, su žmogaus energija sudarytų visumą, pagaliau, kad namuose jaustumėtės laimingi, gyventumėte jaukiai ir šiuolaikiškai.

Šiuolaikiniuose namuose vidaus durys ne tik atlieka savo pagrindinę funkciją - atskiria erdves, bet ir yra kaip viena svarbiausių interjero detalių, bylojančių apie šeimininkų požiūrį į aplink esantį pasaulį. Kaip bebūtų, tačiau ten, kur gyvena mėgstantys bendrauti žmonės, durys dažniausiai būna jaukios, tarytum kviečiančios užeiti, bendrauti, keistis teigiama energija. Šaltos, tamsių spalvų ir sunkių konstrukcijų durys simbolizuoja atsargumą bei byloja apie šeimininkų uždarą būdą, nepasitikėjimą aplinkiniais bei savimi.

Kadangi durys neleidžia klajoti žvilgsniui iš vienos patalpos į kitą - natūralu, kad jos pačios interjere patraukia dėmesį: gali spinduliuoti šiluma ar būti itin santūrios, padidinti patalpą arba sukurti jaukumą ir intymumą. Durų išvaizda yra užuomina apie už jų esančių patalpų dydį, stilių.

Visos durys pirmiausia turi derėti prie bendro architektūrinio sumanymo bei proporcijų. Paprastai užsienio gamintojai originalesnio dizaino duris gamina  nestandartinio dydžio, būtent todėl, ši interjero detalė turi būti apgalvota jau pastato projektavimo ar renovacijos planavimo metu, antraip vėliau tai gali smarkiai sumažinti pasirinkimo galimybę.

Svarbiausias namų akcentas

Kiekvieną, atėjusį į namus, pirmiausia pasitinka lauko durys. Jos gali būti dažytos durys, faneruotos durys, laminuotos durys, durys pagamintos iš medžio masyvo, dekoruotos, sunkių ar lengvų metalo konstrukcijų, net kelių apsaugos klasių. Labai svarbu, kad jos būtų tinkamai sukonstruotos, estetiškos, gerai apšiltintos, atsparios atmosferos poveikiui bei turėtų patikimas, sunkiai vagims įveikiamas spynas. Lauko durys - tai vizitinė kortelė, pristatanti, intriguojanti, bei sukelianti tam tikrą nuotaiką svečiui. Tai - namų sielos veidrodis turintis atspindėti bendrą interjero idėją.

Vidinių durų pasirinkimas - įvairesnis. Skiriasi jų konstrukcija, apdaila bei kiti dekoravimo elementai. Ir visai nebūtina griauti buto sienų ar montuoti specialių pertvarų, norint pakeisti savo namų interjerą - pakanka tiesiog teisingai pasirinkti duris iš plataus šiuo metu siūlomo prekių asortimento arba jas dekoruoti.

Tarkim, pasirinkus dideles plačiai veriamas duris turi būti paliktas laisvas plotas ir erdvė - taip dar labiau bus pabrėžiamas kambario didingumas. Jei kambario sienos atrodo nuobodžiai, interjerą galima pagyvinti kontrastingomis durų spalvomis, ryškiomis staktomis ar kitomis ypatingesnėmis detalėmis.

Kambario durų spalvą galima derinti prie sienų ir grindų spalvos - taip sukuriama vientiso stiliaus harmonija. Kambario durims puikiai tiks faneruotos durys. Faneruotos durys gaminamos iš daugiau nei dešimt faneruotės rūšių: ąžuolo, uosio, buko, klevo, beržo, raudonmedžio, vyšnios, riešuto, juodalksnio ir kitos. Pasirinkta rūšis suteiks aplinkai prabangos, ar atvirkščiai - jaunatviškumo. Jei kambario durys nedera kambaryje arba jų yra per daug, vertėtų jas "paslėpti" tai yra pasirinkti tokią pat, kaip ir sienos spalvą arba duris įstumti į sieną. Ankštoms, siauroms patalpoms siūlomos stiklinės kambario durys arba durys su įstiklintomis angomis, kurios neužstoja šviesos ir sukuria erdvumo įspūdį. Pasirodo šiuolaikinės stiklinės durys nepraleidžia nei triukšmo, nei šilumos ir padeda atsikratyti uždarumo jausmo.

Lietuviai nesivaiko naujovių

Pastebėta, kad perkant durys Lietuvos pirkėjui dažniausiai pagrindinis kriterijus yra durų kaina, o ne išvaizda ar konstrukcijų ypatumai. Šiuo metu nepaisant didelio įvairaus tipo durų pasirinkimo, įvairiausių rinkos naujovių, mums vis dar priimtiniausios natūralaus paviršiaus, vidutinio lygio faneruotos vidaus durys žema kaina. Pirkėjai dažnai apžiūrinėja originalaus dizaino ir nestandartinių spalvų duris, tačiau pirkti išskirtinio gaminio santūrūs lietuviai neskuba. Lyderio pozicijų neužleidžia ir klasikinės spalvos: ąžuolo ir riešuto.

PLATUS VIDAUS DURŲ PASAULIS

Jau seniai praėjo tie laikai, kai žmonės imdavo pirmą pasitaikiusį daiktą ir džiaugdavosi apskritai radę kažką reikalingo. Durys gali būti ne tik įėjimas, jos gali būti ir kambario interjero akcentas, ir namo fasado puošmena. Durims gali būti parenkamas neįprastas dizainas, įdomus stiklas, rankenos ir kiti papildomi elementai, kurie tikrai patrauks akį. Šiuolaikinės technologijos leidžia laisviau pasirinkti norimo stiliaus, spalvos, medžiagos duris. Jūsų durys gali būti klasikinio, baroko, moderno ar apjungtų kelių stilių į vienuma. Plati spalvų gama leidžia pasirinkti kokios durys jums labiau tinka prie jūsų namų interjero. Durys gali būti tamsios arba šviesios, kelių arba vienos spalvos. Šiandien prekė, nors ir atliekanti tą pačią funkciją, yra kelių rūšių. Užsukus į statybinių medžiagų bei interjero parduotuves (taip pat ir internetines), supranti: užtruks, kol išsirinksiu. Jei jūs kaip tik ieškote naujų vidaus faneruotų durų, šis straipsnis turėtų būti naudingas: nereikės “karpyti” ausimis, kai durų salono pardavėjas vartos sąvokas “medžio masyvo durys”, “faneruotos durys”, "laminuotos durys" ir panašiai.

 vidaus durys interjeras

Vidaus durys pagal medžiagos sudėtį bei gamybos techniką yra skirstomos į keletą rūšių. Pastarosios skiriasi tam tikromis savybėmis. Pažiūrėkime, kokios durys mums siūlomos durų gamintojų bei pardavėjų Klaipėdoje.

Medinės durys

Kietmedžio masyvo durys. Ąžuolas, uosis, alksnis – vien medžių pavadinimai kalba apie kainą bei kokybę. Įsigyti šios rūšies naujas duris gali toli gražu ne kiekvienas. Medinės durys dažniausiai yra gaminamos pagal individualius užsakymus, o ne dulksta sandėliuose laukdamos šeimininkų, kaip kitos masinės gamybos prekės. Nors medinės vidaus durys – ilgaamžės, tačiau yra jautrios drėgmei.

Spygliuočių masyvo durys. Eglė, pušis yra “kuklesnė” mediena, dėl to ir durų kainos gerokai mažesnės. Pastarosios nusidėvi kur kas greičiau, drėgmės perteklius trukdo tinkamai funkcionuoti, laikui bėgant kinta durų išvaizda (keičiasi spalva).

Faneruotos durys

Pagaminamos eglę ar pušį padengiant tvirtesnės medienos lukštu bei pastarąjį sutvirtinant lako sluoksniu. Šio tipo durys, dėl kainos bei kokybės santykio, šiandien yra gana populiarios. Pasižymi lengvumu, spalvų bei modelių įvairove, atsparumu drėgmei bei kitiems išorės veiksniams. Patrauklumą lemia ir natūrali faneruotų durų išvaizda: reikėtų itin įgudusios akies, jog būtų galima konstatuoti, kad tai ne prabangiausios ažuolinės durys, tačiau kur kas pigesnis pakaitalas.

Natūralių faneruotų lukšto durų pranašumas

Skirtingai nuo durų, pagamintų iš medžio masyvo, temperatūrų ir drėgmės svyravimo metu, natūralių faneruotų lukšto durų nepažeidžia geometrinių parametrų pakitimai. O duryse, pagamintose iš medžio masyvo, išoriniame paviršiuje atsiranda įtrūkimai, be to, gali perslinkti atskiri tašeliai, sudarantys sąvarą.

Skirtingai nuo laminuotų durų, dengtų sintetiniu lukštu, natūraliu lukštu faneruotos durys ilgiau eksploatuojamos. Estetinis natūralaus medžio suvokimas geresnis palyginus su sukurtomis dirbtinėmis medžiagomis. Faneruotas duris lengviau remontuoti, tuomet kai įbrėžimai laminate nepasiduoda remontui.

Kas yra natūralus lukštas?

Lukštas (šponas), verčiant iš vok. Span – drožlė. Reikia prisiminti, jog visai neseniai leksikone atsiradusios neturintiems specialaus išsilavinimo žmonėms žodis „šponiravimas“ - neteisingas išsireiškimas. Teisingiau būtų sakyti faneruotos lukštu. Faneruotu durų gamyboje naudojami dviejų rūšių lukštai - tangencinis ir radialus. Tangencinio lukšto tekstūra turi būdingą piešinį su paraboliniu kaitaliojimu tamsių ir šviesesnių juostų - žiemos ir vasaros sezonų medienos metinių žiedų išsidėstymu. Jų plotis priklauso nuo pradinio stiebo diametro, šių žiedų storio (medžio intensyvaus augimo) ir nupjaunamo sluoksnio rąsto iki šerdies artumo. Radialinis lukštas, atvirkščiai, turi metinių sluoksnių paralelinių linijų tekstūrą.

Laminuotos durys

Vertinamos dėl kainos bei plataus modelių pasirinkimo. Nors ir yra atsparios drėgmei, tačiau iškyla smūgių bei įbrėžimų pavojus. Aišku, ir šioje prekių grupėje yra skirtingų kainų gaminių.

Plastikinės durys

Kas pasakė, jog vidaus durys būtinai turi būti medinės ar imituoti medį? Sparčiai populiarėja plastikinės durys – ypač komercinėse patalpose ar bandant sukurti šiuolaikišką, originalų interjerą. Plastikinės durys tvirtos, ilgaamžės, lengvai valomos, pasižyminčios gera garso izoliacija.

Plastikinės durys žinomos mažiau negu plastikiniai langai, todėl ir rinkoje jų yra žymiai mažiau. Dažniau plastikinės durys naudojamos balkonuose. Dėl specifinių savybių plastikinės durys dažniausiai naudojamos kaip vidinės durys nedideliuose visuomeniniuose objektuose. Jos labiau pritaikytos montavimui namų bei butų vidinėse patalpose.

Plastikinės durys yra stabilios, turinčios gerą šiluminę ir garso izoliaciją, ilgai naudojamos. Gamintojai juokauja, kad plastikinės durys (taip pat ir langai) – tingiems žmonėms. Tokios vidaus durys nereikalauja jokio specialaus prižiūrėjimo eksploatacijos metu. Tokias duris įdėjus, galima apie jas užmiršti. Iš PVC profilių pagamintos durys numatytos mažiau intensyviam naudojimui negu aliuminio durys. Plastikinės durys skirstomos priklausomai nuo naudojimo vietos - paprastos balkono durys, kurios dažniausiai montuojamos su tokios pačios konstrukcijos ir medžiagos langais. Patogu tai, kad tokias duris galima atidaryti ne tiktai tradiciniu būdu, bet ir praverti į viršų vėdinimo režimu.

Plastikinės vidaus durys pagamintos iš plastmasinių profilių, todėl ne tokios patvarios, jų nepatartina naudoti visuomeniniuose pastatuose, kur vaikšto daug žmonių, o butuose jos tarnauja gerai ir ilgai. Galbūt dar nežinojote, kad rinkoje galima rasti ir plastikinį lauko durų. Tokios duris turi vidinę metalo plokštę, kuri padidina durų patvarumą, todėl tokios durys daug stipresnės. Kainuoja jos daug mažiau negu metalinės durys.

Durų kaina gali kelti daug klausimų ir aišku, kiekvienas iš mūsų norėtume, kad įsigytos durys būtu geriausia prekė priimtina kaina. Kokybiškos ir ilgaamžės vidaus durys reikalauja nemenkų finansinių investicijų. Plati šios dienos pasiūla leis kiekvienam išsirinkti kažką prieinamo ir tinkamo. Verta pastudijuoti pateiktas vidaus durų rūšių charakteristikas: galbūt nuspręsite taupyti brangesnei prekei, o gal jus pilnai tenkins ir pigios durys.

VIDAUS DURYS PAGAL GAMYBOS TECHNOLOGIJĄ

Kiekvienas namų interjeras susideda iš baldų, įvairių daiktų bei aksesuarų, kurių dermė medžiagų, spalvos, tekstūrų ir proporcijų prasme sukuria jaukią ir harmoningą atmosferą. Vidaus durys – tai neatsiejama interjero dalis, kuriai taip pat reikia skirti nemažai dėmesio. Interjerų gausa diktuoja vidaus durų įvairovę bei konkurenciją tarp gamintojų, todėl šiems verčiantis per galvą patraukti pirkėjus į savo pusę, pastarieji pasimeta ir perka neracionaliai. Apžvelgsime tris pagrindines vidaus durų kategorijas, t.y. skydines, karkasines ir stiklines, bei pateiksime šių durų savybes, kurios padės Jums lengviau orientuotis begalinėje vidaus durų pasiūloje.

SKYDINĖS DURYS

Skydinės durys priklauso pigiausiam segmentui. Priklausomai nuo durų užpildo bei paviršiaus (laminatas, fanera), šios kategorijos durys skiriasi svoriu bei garso, šilumos pralaidumo savybėmis. Lengvų skydinių durų vidus dažniausiai užpildomas kartono koriu arba polistireno puta, o sunkesnių – specialia drožlių plokšte arba masyvo tašeliais, kurie suteikia konstrukcijai tvirtumo, pagerina garso ir šilumos izoliacines savybes. Skydinių durų stilius ganėtinai paprastas, todėl jos puikiai tinka standartinių butų ar biurų interjeruose.

KARKASINĖS DURYS

Standartinės karkasinės (įsprūdinės) durys gaminamos iš medžio masyvo, tačiau šiuo metu galima rasti ir iš faneros gaminamas šio tipo duris. Tradicinės karkasinės gaminamos medinės durys yra iš eglės, pušies, uosio ir t.t. Pigiausios yra iš spygliuočių, brangiausios – ąžuolo. Perkant karkasines duris iš medžio masyvo svarbu atkreipti dėmesį į medienos drėgnumą. Jei drėgmė viršija 10 proc. ribą, tikėtina, kad durys deformuosis, jas bus sunku darinėti ir gali atsirasti įtrūkimų. Pirkite tik žinomų gamintojų duris bei reikalaukite pateikti kokybę patvirtinančius dokumentus. Garsių gamintojų durys yra šiek tiek brangesnės, tačiau išryškėjus durų defektams, gamintojas jas sutvarkys arba pakeis naujomis, nenorėdamas rizikuoti geru įmonės vardu.

Faneruotos durys gaminamos iš klijuotų ruošinių, kurie galiausiai padengiami norimos medienos rūšies lukštu arba nudažomos pageidaujamu atspalviu. Medienos lukštai suteikia durims pageidaujamos medienos raštą, kurie gali būti nuo klasikinių, t.y. ąžuolo, uosio, beržo ar raudonmedžio, iki egzotinių: tikmedžio, bambuko, jatobos ir pan. Šio tipo durys atsparesnės drėgmei nei durys iš medžio masyvo, todėl praktiškai nesideformuoja, o platus stilių asortimentas šio tipo durims atveria kelią į klasikinio bei modernaus dizaino interjerus.

STIKLINĖS DURYS

Stiklinės durys namuose dar nėra labai populiari alternatyva, tačiau nuosavuose namuose, kur daug erdvės bei kuriamas šviesus interjeras – stiklo durys atrodo estetiškiausiai. Renkantis stiklo duris verta atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, stiklo durys turi būti saugios, t.y. jų varčia ne plonesnė kaip 10 mm storio ir būtinai iš atsparaus grūdinto stiklo. Antra, stiklo durų varčia turi būti padengta specialia apsaugine plėvele, kuri apsaugo stiklą nuo elektrostatinio lauko ir padeda duris išlaikyti švarias. Stiklinės durys gali būti tvirtinamos tiek su staktomis, tiek ir be jų, tai interjero klausimas.

Žinios apie pagrindinius vidaus durų tipus bei jų savybes gali padėti geriau orientuotis pasiūloje, tačiau štai dar pora praktinių patarimų. Dažnas klausimas yra susijęs su durų atidarymo kryptimi. Geriausia, kai durys atidaromos į išorę, taip atsidarančios durys neužima papildomos vietos patalpos viduje ir jas patogiau varstyti. Pagrindiniai vidaus durų dekoro akcentai yra vitražai, matiniai stiklai bei subtilaus dizaino rankena. Atminkite, kad net vienodos medžio rūšies lukštu dengtos durys gali turėti skirtinga atspalvį. Medžio savybes įtakoja amžius, jo augimo vieta bei sąlygos, todėl su laiku, teoriškai vienodos durys, gali šviesėti ar blukti skirtingai.

Dažniausios klaidos, galinčios sukelti gaisrą

Pirtis užsidega nuo trijų įrenginių: dūmtraukio, krosnelės arba apšvietimo. Krosnelė turi būti statoma prie pat kamino ir per dūmtraukį kuo žemiau pajungiama į kaminą. Kai statant namą nenumatoma vieta pirčiai įrengti, kaminas dažniausiai būna netinkamoje vietoje ir kyla didžiausios pagundos nusižengti, tai yra palubėje sumontuoti horizontalų kelių metrų ilgio dūmtraukį. Tokie dūmtraukiai užsineša ir juos būtina reguliariai valyti. Esant blogam degimui juose kaupiasi suodžiai, kurie vėliau užsidega.

Montuojant bet kurią krosnelę būtina laikytis saugos atstumų, nurodytų krosnelės instrukcijoje. Medis savaime įsiliepsnoti gali įkaitęs iki 160 laipsnių C. Jeigu jūsų pirtyje yra medinių detalių per arti krosnelės ir kelis kartus pakūrenus nieko neatsitiko, tai nereiškia, kad jūsų pirtis saugi. Sugedęs temperatūros reguliatorius arba per stiprus degimas malkinėje krosnelėje gali pakeisti jūsų eksperimentų rezultatus. Ypač pavojingos savadarbės ir per galingos krosnelės, kurios visą pirtį gali įkaitinti iki pavojingos temperatūros.

Dažno pirties gaisro priežastis – netinkamais laidais į šviestuvą atvesta įtampa. Šie gaisrai dažniausiai įvyksta maudantis ir baigiasi sudegusiais laidais ir aprūkusiu ar nestipriai apdegusiu pirties kampu. Įtampa į šviestuvą būtina atvesti laidu, tinkančiu 120 laipsnių C temperatūrai.

Dažniausiai pirties durys atsidaro į išorę, tai yra žmogus, esantis garinėje, atsirėmęs į bet kurią pirties durų vietą jas turi atidaryti. Jokių sklendžių, spynų, užraktų! Dėl šios klaidos yra negalėjusių iš pirties išeiti ir ten žuvusių žmonių. Liūdna, bet teko matyti ne vieną rekonstrukcijos projektą, kur pirties durys turėjo atsidaryti į pirtį.

Ventiliacijos klaidos

Apie ventiliaciją pastaruoju metu daug rašoma ir visi žino, kad jos reikia. Reikia galvoti apie du oro judėjimus. Pirmas – garinės viduje. Čia oras turi judėti ratu: pakilti nuo krosnelės atiduoti šilumą, nusileisti kitoje pirties pusėje, pritekėti prie krosnelės sušilti ir vėl į viršų. Jeigu pirtis bus ilga arba kuo nors užtversite kelią oro judėjimui, arba aklinai aptversite krosnelę, bus karšta tik pirties viršuje. Antras oro judėjimas – į garinę ir iš jos. Oras garinėje turi pasikeisti 4, 6 arba net 8 kartus per valandą, priklausomai nuo eksploatavimo intensyvumo. Kad oras garinėje tikrai pasikeistų, o ne šviežias įeitų ir išeitų lauk, kai senas sukasi ratu arba kabo palubėje, būtina, kad oro padavimas ir ištraukimas būtų kuo toliau vienas nuo kito. Ideali ventiliacija, kai šviežias oras įeina virš krosnelės 10 cm žemiau lubų, o ištraukiamas jau atšalęs priešingame kampe prie grindų. Taip vėdinant besikaitinantys visada gauna šviežio oro, iš pirties tiesiog ištraukiamas apatinis šaltas oro sluoksnis ir net sėdint kojoms tenka daug šilumos. Deja, šiai ventiliacijai reikia ventiliatoriaus pagalbos. Karštas oras yra beveik dvigubai retesnis ir lengvesnis, taigi kaip ir aišku, kad garinėje, esant dviems skylėms skirtingame aukštyje, per garinę oras cirkuliuos, be to, įeinančiam orui užtenka dvigubai mažesnės skylės. Taip yra, jeigu oro slėgis už visų garinės sienų yra vienodas, tai yra, jeigu padarysite abi skyles į priepirtį (taip vėdinasi saunų kabinos) arba kiaurai per tą pačią pastato sieną ir lauke nebus jokio vėjo, tokia ventiliacija veiks. Jeigu ištraukimo skylę padarėte į išorę ir norite, kad natūrali ventiliacija veiktų esant vėjui, ją reikia iškelti ant stogo, tai yra pajungti į ventiliacinį kaminą.

Krosnelės ir akmenys

Svarbiausias pirties įrenginys – krosnelė. Pirtyje turi būti ne tik karšta: sausas karštis degina ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daug žmonių nemėgsta pirties ir net jos bijo. Karščio pojūtis turi būti gaunamas garu didinant pirties oro drėgmę, tam reikalingi karšti akmenys, ant kurių pilamas vanduo. Dauguma žmonių tai supranta ir perka krosnelę, į kurią telpa kuo daugiau akmenų, deja, ne visada ir ne visi akmenys įkaista tiek, kad duotų gerą garą.

Pirmiausia tai krosnelės su tinklu, kur didelė dalis akmenų atlieka tik dekoratyvinę funkciją. Akmenys neįkaista ir per galingoje krosnelėje, nes garinės oras įšyla greitai, o akmenys nespėja priimti šilumos. Jeigu jūsų pirtyje nepakankama elektros įvado galia, bet labai gerai apšiltinęs pirtį, krosnelę nusipirkote mažesnio galingumo negu reikėtų, gero garo irgi nesitikėkite. Pirtis įšils per pusantros ar dvi valandas, tačiau užpylus ant akmenų vandens, ji pradės vėsti. Kuo daugiau pilsite, tuo bus šalčiau. Jeigu galite, nusipirkite krosnelę su uždaru akmenų konteineriu. Svarbu ne akmenų kiekis, o juose sukauptas šilumos kiekis. Atviri virš degimo kameros arba kaitinimo elementų esantys akmenys ne visi įkaista iki 200 C, o uždarame konteineryje akmenys įšyla iki 350 C. Kadangi realiai garą duoti pradeda tik įkaitę iki 120–150 C akmenys, vadinasi, akmenys krosnelėje su uždaru akmenų konteineriu sukaupia 2–2,5 karto daugiau šilumos (arba, kam patinka, sąlyginai ten yra 2,5 karto daugiau akmenų). Karštas garas rusiškoje pirtyje vadinamas sausu, jis ne tik drėkina, bet ir šildo pirtį.

Pirties konstrukcija

Klaidų padaroma ir pirties konstrukcijoje. Čia didžiausią pavojų kelia drėgmė. Visi labai bijo, kad ji nepatektų į kitas patalpas, ir į sienas prideda aliuminiu dengto popieriaus, tačiau dažnai nepasirūpina pirties viduje esančia mediena. Tarp dailylentės ir aliuminizuoto popieriaus turi būti mažiausiai 2 cm tarpas ir tą tarpą būtina padaryti taip, kad oras apačioje į jį galėtų patekti ir juo judėti iš apačios į viršų. Jeigu žuvis genda nuo galvos, tai pirtis pūti pradeda nuo apačios iki 20 cm aukščio. Šioje zonoje maudantis stovi šaltas drėgnas oras. Gal galima pataupyti ir po kelių metų pakeisti kelias gultų atramas, tačiau kai supūna dailylenčių apačia, jau būtina visą pirtį perdaryti iš naujo. Suomiai garinėse daro 30 cm aukščio grindjuostę iš plytelių, arba kitų drėgmei atsparių medžiagų. Lietuviams tai atrodo baisu, tačiau, kaip rodo patirtis, ir 10 cm aukščio grindjuostė gelbsti dailylentes nuo supūvimo.

Kai kurie žmonės galvoja, kad pirtis iš kietmedžio tarnaus ilgiau, ir daro ją ąžuolinę, beržinę ir kitokią. Viena, tam reikia papildomos šilumos kiekvieną kartą kūrenant pirtį, nes ta mediena daug sunkesnė ir jai įšildyti reikia daugiau šiluminės energijos. Pirtyje nebūna šilta, kol neįšyla sienos ir plautai. Bet kai įšyla – kita bėda: prie jų praktiškai neįmanoma prisiliesti. Kuo lengvesnė, retesnė mediena, tuo mažiau jos įkaitimą jausite prisilietę. Lietuviška lengviausia mediena yra liepos, šiek tiek sunkesnė drebulės, dar sunkesnė – juodalksnio. Dar lengvesnės specialiai pirtims atvežamos raudonojo Kanados kedro ir afrikietiška abači medienos.

Pirties statyboje ir įrengime sunku nubrėžti ribą tarp taupymo ir klaidų. Kartais kažko galima atsisakyti ir padaryti pigiau, bet būtina žinoti, kur taupyti negalima. Pirtis – tai ne tik pastatas su garine ir priepirčiu. Labai svarbu, kaip organizuojama maudymosi procedūra, kokios tradicijos ir kas maudosi. Idealios pirties tiesiog nėra, nes tai ir skonio reikalas. Būtina įvertinti, kaip pirtis iškūrenta, kokios jos teigiamos ir neigiamos savybės, kartais įtakos turi net oro sąlygos. Bet kad ir kokia būtų pirtis, vis tiek geriau negu jokios.

Naudingi patarimai apie duris

Durų montavimas

Norint išvengti deformacijos, duris iki montavimo būtina laikyti ant lygaus paviršiaus horizontalioje padėtyje.

Nerekomenduojama duris laikyti prie šildymo prietaisų arba skersvėjyje, nes dėl staigių temperatūros svyravimų gali atsirasti įtrūkimų ir kitokių deformacijų durų paviršiuje. Saugojimo procese reikia apsaugoti duris nuo tiesioginės šviesos, nes tai gali sukelti netolygų dangos spalvų pakitimą. Duris rekomenduojama laikyti gamykliniame įpakavime.

Mūsų durys montuojamos patalpose, kur temperatūra būna nuo 10 iki 30 laipsnių C. Sąlyginis drėgnumas - nuo 50 iki 70%. Neleistinas staigus šių parametrų svyravimas. Montuoti duris privalo kvalifikuotas specialistas, turintis specialius instrumentus. Mediena - hidroskopinė medžiaga, todėl montuojant duris statomose arba remontuojamose patalpose būtina įsitikinti, ar ten yra normali drėgmė, o medžiagos, naudojamos remontui, sausos. Prieš montuojant būtina, kad durys „aklimatizuotųsi“ patalpoje kelias paras privalo išbūti „laisvos“. Tai ypač aktualu šaltu metų laiku. Nerekomenduojama pakuotę nuimti iki visiško aklimatizavimosi. Kad nepatektų drėgmės, užraktų, ąselių ir kitos furnitūros vietas reikia iš karto apdoroti pokostu arba kitais konservantais, bet labai atsargiai, kad jie nepatektų ant lakuoto paviršiaus.

Durų priežiūra

Durys yra viena iš brangiausių interjero detalių, kuri garantuoja ne tik grožį, tačiau ir funkcionalumą bei, svarbiausia, saugumą.

Geros durys, kaip ir baldai, reikalauja dėmesingos priežiūros. Norint išsaugoti išorinį durų vaizdą rekomenduojama periodiškai naudoti priemones, skirtas natūralaus medžio baldų priežiūrai. Atsisakykite grubaus mechaninio durų paviršiaus poveikio, taip pat ir kontakto su preparatais, kurių sudėtyje yra rūgščių, šarmų, tirpiklių, nes paviršiuje gali atsirasti defektų ir pablogėti išorinis vaizdas.

Vidaus durys, nepaisant to, kad egzistuoja labai platus pasirinkimas, dažniausiai pasirenkamos medinės, kadangi jos ir estetiškiausias, ir funkcionaliausias variantas. Tiesa, medinės durys reikalauja ypatingos priežiūros, kaip ir bet koks kitas medinis baldas ar daiktas. Aišku, jomis nuolatos rūpinantis jokių problemų nekils, tačiau reikia nepamiršti to daryti, nes daugelis nustemba sužinoję, kad duris reikia valyti.

Medinės vidaus durys paprastai turėtų būti valomos su vos sudrėkinta šluoste. Galite net nenaudoti jokių chemikalų, kadangi vandens užteks visoms dulkėms pašalinti. Kiek didesnes sankaupas galima pašalinti su plovikliu, kartais net ir tirpalu, kuris susideda iš vandens bei muilo.

Jei norite nuo medinių durų pašalinti pirštų antspaudu - valykite su skysčiu, kuris skirtas mediniams baldams.

Egzistuoja nemažai medžio funkcijas pagyvinančių priemonių, kurios paviršių padengia specialia plėvele, taigi dulkės vėliau kur kas rečiau kaupsis. Taip ilgiau pavyks išlaikyti švarias duris ne tik nuo dulkių, tačiau taip pat ir pirštų antspaudų.

Medinėms durims jokiu būdų nenaudokite valymo priemonių, kuriose yra acetono ar benzino. Jis gali sugadinti paviršių nepataisomai.

Nenaudokite mašinų stiklų grandituvų siekdami pašalinti kokius nors nešvarumus nuo stiklinių durų. Stiklams valyti pasirinkite specialias stiklų valymo priemones. Žinoma, taip pat galima naudoti vandens ir muilo tirpalą, tačiau paprastai su juo valant lieka ruožai.

 Vidaus durys reikalauja priežiūros. Tvarkydamiesi namus profilaktiškai jas nuvalykite ir džiaukitės spindinčių stiklų durimis, kurių estetinė išvaizda pakerės kiekvieną.

Aliejiniais dažais dažytų durų, palangių, langų rėmų, sienų neplaukite vandeniu su muilu ir soda, nes dažai pagels ir greitai nusilups. Tokias dažytas duris plaukite šiltu vandeniu su amoniaku (desertinis šaukštas litrui vandens). Naudokite preparatus aliejiniais dažais dažytiems paviršiams valyti. Paskui nuplaukite šiltu vandeniu ir sausai nušluostykite.

Duris, apkaltas dermentinu, plaukite tik šiltu vandeniu be jokių skalbiklių. Girgždančių durų nemalonaus garso nesigirdės, jei, kilstelėję duris, ant vyrių uždėsite gabaliuką pieštuko grafito. Jis susitrins ir ilgai bus puikus tepalas. Be to, dar galite kilstelėti duris ir įlašinti kelis lašus mašinų alyvos arba vyrius patepti kiaulės taukais.

Jei durys liečia grindis (ir dėl to blogai užsidaro), kilstelėkite jas ir užmaukite ant vyrio ašies 1-2 mm metalinį žiedelį. Jei jo neturite, tokį žiedelį galite susukti iš tvirtos vielos. Duris iškelkite, patepkite vyrius, užmaukite metalinį žiedą (arba du) ir duris vėl įstatykite.

Jei tarp vyrių ir durų yra didelis tarpas ir uždaromos durys užsikerta viršutine dalimi, vyrius truputį pakalkite į rėmą,bet pirma patikrinkite, ar neatsisukę varžtai.

Vidaus durys brūžuoja grindis. Ant plonos lentelės priklijuokite stambaus švitrinio popieriaus ir padėkite po durimis. Keliais judesiais pasistenkite nušlifuoti apatinę durų dalį. Jei tai nepadeda, nukelkite duris nuo vyrių ir durų apačią – vietą, kuri siekia grindis, nuobliuokite.

Balkono durims galite pasiūti vatinį kilimėlį iš dekoratyvios medžiagos, kad jis pridengtų durų apačią ir gerai laikytų šilumą. Jį pritvirtinkite į duris įkaltais kabliukais. Norėdami įeiti į balkoną, kilimėlį atsekite nuo kabliukų.

Kad durų spyna lengvai rakintųsi, kartkartėmis išvalykite iš jos dulkes, patepkite alyva. Arba priskutę pieštuko grafito miltelių, supilkite juos į popierinį vamzdelį ir pro rakto skylutę supūskite į spynos vidų. Jeigu spyna surūdijo, įlašinkite į ją kelis lašus benzino. Raktą, kuris sunkiai rakina, patrinkite vašku arba muilu.

Kodėl girgžda durys

Durų blokai, kaip ir visos kitos sudėtingos konstrukcijos su laiku yra linkę susinešioti. Vienas iš to pagrindinių priežasčių - tai durų girgždėjimas atidarant arba uždarant duris. Kad panaikinti šią problemą, reikia sužinoti priežastį. Sužinant priežastį panaikinti defektą sudėtinga nebus. Beveik visi suinteresuoti dėl ko girgžda duris, ir kaip atsikratyti durų garso, to vadinamo girgždėjimo. Iš praktikos aišku, kad pagrindinis defektas būna būtent dėl didelio kiekio dulkių. Dėl dulkių molekulių daugiausiai gaunasi durų girgždėjimas. Metalinės įėjimo durys, daugiausiai iš kitų durų susiduria su ta problema. Kita problema, būna ir tuo atveju,kai sukrypsta durys.

Kaip atsikratyti durų girgždėjimo

Dabar peržiūrėsime pagrindinę priežastį, dėl durų girgždėjimo – purvas. Būtinai nuvalykite purvą, kuris susidarė durų blokuose ir sutepkite juos. Ir tada problemos nebeliks. Lengviausia nuvalyti purvą galite su plaukų džiovintuvu arba su dulkių siurbliu. Po to ant bloko detalių ištepkite bet kokiu buities tepalu. Gali iškilti klausti kai durys girgžda, kokį tepalą geriausiai panaudoti. Tiktų paprastas tepalas pavyzdžiui, kaip solidolis, WD-40 arba mašininis tepalas.

durys prieziura

Jeigu durys pakrypo, duris siūloma „ištiesinti“. O tai daroma taip:

• išsiaiškinkite, kokioje vietoje yra nelygumai.

• atlaisvinkite durų vyrius.

• atidarykite ir pakelkite duris, bandydami įstatyti jas pagrindinį tašką.

• tada nestipriai prisukite vyrius įsitikindami, kad problemos nebėra.

• ištepkite lankstus ir stipriai užsukite vyrius.

Priminimui: Kartas nuo karto visada reikėtų atlikti šias procedūras, kurios yra reikalingos visom metalinėms konstrukcijoms. Nesvarbu ar jūs turite brangias ar pigias duris: furnitūros valymas bei tepimas nuo purvo ir dulkių yra pagrindinis reikalavimas nuo durų girgždėjimo.

Kaip atnaujinti senas medines duris

Ne paslaptis, kad laikui bėgant žmogus nori keisti aplinką kurioje jis gyvena. Žiūrėdamas į savo namą arba būstą, pirma ką žmogus pamato, senos medinės durys, kurios taip ir trokšta būti atnaujintos. Kaip gi savo rankomis tai galėtumėte padaryti, atnaujinti senas medines duris. Priklausomai nuo buto dizaino gali laisvai eksperimentuoti, kaip su spalva, taip ir su durų dizainu. Kad tai realizuoti, bus reikalingi keletą instrumentų bei medžiagų. Reikalingos tokios medžiagos kaip: dažai, geriausiai, kad jie būtų aliejiniai, gruntas, glaistas, kad išlyginti nelygumus. Bei instrumentai, kaip šlifavimo mašinėlė, šlifavimo popierius, plaktukas ir vinys, atsuktuvas, dažymo teptukas.

Atnaujinam senas medines duris - darbų seka

Pradžioje reikalinga iškelti duris, po to nuimti visą furnitūrą. Durų dažymą galima atlikti ir atrėmus varčią ant sienos. Geriausias variantas būtų paguldyti ant lygaus paviršiaus, pavyzdžiui ant grindų.

Pirmiausia reikia paruošti durų paviršių. Reikia teisingai ir kruopščiai nuimti seną sluoksnį, tai reikia padaryti būtinai, kitu atveju durys neatrodys taip gražiai, patys dažai tolygiai neišdžius. Kad to nebūtų padės šlifavimo mašinėlė. Nepamirškite, kad ir dulkių bus labai daug. Šlifuojant duris, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų staigių pasikeitimų, kaip įdubimų ir panašiai. Jei vis dėl to nepavyksta padaryti, jums padės glaistas. Glaistą reikia užtepti būtent ten, kur yra įdubimas ir išlyginti tą vietą. Po nelygumų išlyginimo, tas vietas reikia atsargiai nušlifuoti su šlifavimo popieriumi.

Dabar pradedame atlikti pagrindinį darbą, dažymas turi prasidėti nuo pačių prieinamiausių vietų, tik po to dažykite sunkiausiai prieinamas vietas. Po dažymo pasižiūrėkite į duris iš toliau, gali prireikti dažyti net kelis kartus. Po pirmo dažymo vėl panaudokite šlifavimo popierių.

Kokius dažus pasirinkti kambario durims?

Kad ir kokį remontą bedarytumėt, po laiko jį reikės atnaujinti. Kosmetinis remontas prasideda nuo tapetų pasikeitimo, arba sienų perdažymo. Vėliau ateina durų eilė. Visai nebūtina senas medines duris keisti į naujas. Senosios durys neretai yra geresnės kokybės nei naujos, reikia tik noro ir pastangų, kad suteikti senoms durims naują gyvenimą. Kiekvienas mūsų gali atnaujinti savo duris, tam tereikia žinių apie naujausias dažymo technologijas, dažus ir lakus.

Vidaus durų dažai būna šių tipų: akrilinis lakas, alkidinis emalis, akrilinis emalis.

Jeigu skiediklio ir švitrinio popieriaus dėka pašalinti senus dažų sluoksnius, pamatysite gražų medienos raštą. Tokiu atveju siūlome rinktis lakus skirtus vidaus darbams. Geriausiai rinktis bespalvį laką, kuris pabrėš medienos raštą ir suteiks joms naują gyvybę. Prieš dengiant laku, galima duris impregnuoti, taip pakeisite durų atspalvį ir papildomai apsaugosite nuo aplinkos veiksnių. Lakai praktiškai yra bekvapiai, greitai džiūsta ir yra saugūs.

Didesnį populiarumą turi alkidinis emalis. Šie dažai nėra brangūs, turi didelę spalvų gamą, yra labai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Pagrindinis šių dažų minusas yra nemalonus ir stiprus kvapas, kurį išvedinti prireiks mažiausiai dviejų parų. Dažant duris šiais dažais, turite užtikrinti, kad namuose nebūtų žmonių, arba duris dažyti lauke, nes šie dažai gali sukelti stiprią alergiją.

Jeigu esate jautrus kvapams ir cheminėms medžiagoms, rinkitės akrilinį dažymo būdą. Šie dažai praktiškai neturi kvapo, bet nėra labai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Akrilinis emalis suteikia paviršiui matinę spalvą, todėl papildomai jas reikia užlakuoti akriliniu laku, tada paviršius įgauna blizgėjimą ir tampa atsparesniu mechaniniams pažeidimams.

Taip atnaujintos durys tarnaus ilgai ir padės jums sutaupyti.