Vidaus durys ir jų montavimas

Vidinės patalpų durys iš masyvo

Medinės durys atitinka vidaus durų standartus. Prieš montuojant durys turi būti specialiai apdorotos, siekiant apsaugoti jas nuo išorinių veiksnių poveikio. Mediena yra natūralaus augimo produktas, todėl linkusi į pokyčius, priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių. Dėl temperatūrų ir drėgmės rodiklių kaitos susidaro nedideli išbrinkimai ir nuodžiūviai. Tai nėra defektas, bet natūrali medienos savybė. Plyšiai durų plokštumoje vertinami kaip defektai tik tada, kai viršija 7 mm, matuojant skirtumą nuo lygios briaunos ant įtariamai išsikreipusio durų paviršiaus sumontuotoje padėtyje. Įsigijus medines duris, jos neturėtų būti veikiamos staigių temperatūros ar drėgmės pokyčių. Įsigiję duris nelaikykite jų patalpose, kuriose oras labai sausas ir aukšta temperatūra, arba atvirkščiai - drėgmės lygis labai aukštas. Sandėliuokite medines duris sausoje patalpoje, horizontalioje padėtyje. Specialus durų apdorojimas apsaugos jas nuo drėgmės absorbavimo, saulės spindulių poveikio, purvo sugėrimo.

Vidaus durys iš masyvo dažniausiai gaminamos iš pušies. Kadangi pušis - higroskopinis medis, tai reiškia, kad pasikeitus tokiems faktoriams, kaip temperatūra ir drėgmė, durų bloko elementai gali keisti savo geometrinius matmenis. Tai būdinga ir ąžuolui, vyšniai, raudonmedžiui ir kt. Durys yra sunkios, todėl iškyla pavojus joms persisukti. Siekiant išvengti šių trūkumų, gaminant duris turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų: pirma, mediena turi būti išdžiovinta - tam reikia laiko ir brangios įrangos; antra, visos sudėtinės durų bloko dalys turi būti idealiai geometrinės, sijos kruopščiai suklijuotos, paviršius nudažytas arba nulakuotas, kad į medieną nepatektų drėgmė.

Vidaus durys iš dirbtinių medžiagų

Kalbant apie vidines duris, pagamintas ne iš medžio masyvo, o iš šiuolaikinių medžiagų (MDP, MDF, ir pan.), galima pastebėti, kad tokios durys neturi persisukimo ir deformacijos problemos ir yra stabilesnės. Tai lemia šiuolaikinių medžiagų gamybos ir naudojimo technologija. Medžio drožlių plokštės (MDP) mažiau jautrios drėgmei, į medžio plaušo plokštes (MPP) pridedama parafino. Derinant minėtas medžiagas galima pasiekti, kad vidaus durų konstrukcija būtų lengvesnė ir stabilesnė. Be to, šios medžiagos yra pigesnės už natūralią medieną. Naudojant tokias medžiagas, duris galima gaminti visiškai automatizuotai, didesniais kiekiais ir neaukojant kokybės. Vidaus durys iš dirbtinių medžiagų yra gerokai pigesnės. Išimtį sudaro nebent tokios durys, kurias gaminant naudojamos šiuolaikinės technologijos, siekiama išskirtinio dizaino, daroma inkrustacija arba tai yra vienetiniai užsakymai. Bene svarbiausias reikalavimas visoms durims yra kokybė.

Durų montavimas

Montavimo sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo to, kokias duris pasirenkate. Jei renkatės duris, kurių varčioje ir staktoje apkaustai (vyriai, spynos) jau sumontuoti – darbas daug paprastesnis. Jei reikia pačiam įdėti vyrius ir spyną, jau reikia turėti ir gerų įrankių, ir staliaus gabumų.

Perkant duris svarbu:

1. Angos matmenys (plotis, nuo mūro iki mūro/aukštis, nuo žemės iki mūro)

2. Staktos pločio matmuo (kokio storio siena)

3. Varstymo kryptis (kairinės ar dešininės su kuria ranka darome traukiant į save)

Viena sąlygų, kad vidaus durys tarnautų ilgai - kokybiškas jų sumontavimas. Net jei turite būtinų įgūdžių ir kvalifikaciją durims montuoti, patariame į pagalbą pasikviesti specialistą, nes skirtingų konstrukcijų durys turi savų ypatumų, į kuriuos būtina atsižvelgti montuojant duris, skaičiuojant apdailą, montuojant durų atidarymo mechanizmą ir pan. Norint sumontuoti duris, būtina patikrinti grindų lygį. Grindys turi būti visiškai horizontalios. Pirmiausia reikia išmatuoti atstumą nuo grindų iki pažymėto taško, paskui išmatuojama, kiek staktos ramsčių aukščiai turi skirtis vienas nuo kito. Vėliau pagal gautą rezultatą jie sutrumpinami. Aukščių skirtumas neturi viršyti 3 mm. Stakta surenkama ant vieno horizontalaus paviršiaus. Du ramsčiai ir staktos viršus nupjaunami 45 laipsnių kampu ir sudedami, kad išeitų stačiakampė figūra. Toliau surenkamos staktos. Ramsčių ir viršaus susijungimo vietoje išgręžiamos skylės medvaržčiams.

Surinkta durų stakta statoma į paruoštą angą. Tarp angos ir staktos iš šonų  (apačioje, per vidurį ir viršuje) įspraudžiame kaiščius – kad stakta nejudėtų (tačiau nereikia ir labai įveržti). Svarbu, kad staktos apačia visiškai remtųsi į grindis (jei grindys nelygios, po viena iš staktų reikia ką nors padėti, kad išlygintume). Tada reikėtų tą patį padaryti ir staktos viršuje per vidurį. Jei jau stakta stabiliai stovi, galime pradėti reguliuoti: kaladėlę pridėjus prie staktos iš bet kurios pusės, pakalame per kaladėlę – reikia pasiekti, kad kiekviena stakta stovėtų pagal gulsčiuką (geriausia naudoti 2 m ilgio) ir neišsikištų už sienos plokštumos. Įtvirtinama mediniais kaiščiais. Ramstis, prie kurio bus sukami vyriai, pastatomas vertikaliai. Kitas ramstis statomas pagal pakabintų durų varčią. Prieš pakabinat durų varčią, suderinami vyriai, paskui jie lygiai susukami į duris ir staktą. Sureguliavus vertikalumą, reikėtų atidaryti duris (jei durys neatsidaro, reikia atsargiai palaisvinti vienos staktos (geriausia, tą, kurioje montuojasi spynos plokštelė) šoninius kaiščius, ir tarp abiejų staktų įremti tris bruselius (apačioje, viršuje ir per vidurį), atitinkančius staktų atstumą, kai durys laisvai atsidaro (tarpas tarp staktų ir durų turėtų būti apie 3 mm iš abiejų pusių). Patartina tarp staktų ir bruselių naudoti kartoną, ar pan., kad nesubraižytumėte pačios staktos. Jei reikia, vėl paveržkite staktas, pakaldami per šoninius kaiščius. Jei stakta jau tikrai stabiliai stovi, galime ją pritvirtinti prie angos kraštų. Tam naudojame kalamus sraigtus su kaiščiais. Reikėtų naudoti po tris iš kiekvienos pusės.

Kai durų stakta su durų varčia atsiduria reikiamoje padėtyje, stakta apklijuojama lipnia juostele, kad būtų apsaugota nuo montažinių putų. Sekantis žingsnis – plyšius tarp angokraščių ir staktų apipučiame montažinėmis putomis. Norint padidinti durų ir sienos sukibimą, tarpą reikėtų sudrėkinti. Naudoti putas reikia labai atsargiai – nes jei jos pradės per daug plėstis, gali „užlipti“ ar užtikšti ant staktų – nuvalyti problematiška, o jei paliktumėte ilgesniam laikui – visai neįmanoma. Paliekame putas sustingti – geriausia parai.  Džiūvimo laikas - mažiausiai 6 valandos, visiškai išdžiūva per 24 val. Putoms visiškai išdžiūvus, perteklius nupjaunamas. Tuomet lieka tik peiliu apipjaustyti putų perteklių, ištraukti kaiščius ir užkalti durų apvadus.

Durų apvadai pjaunami pagal angos gylį, atėmus 10 cm. Medvaržčiais pritvirtinama apvado lenta. Taip surinkta stakta ir apvadas statomi į paruoštą angą, tarpai užpildomi montažinėmis putomis. Anga už surinktą durų bloką turi būti didesnė po 1 cm iš kiekvienos pusės. Kad vidaus durys būtų tinkamai sumontuotos, grindys turi būti lygios (laminato, parketo, plytelių). Apvadams supjauti 45 laipsnių kampu, reikėtų turėti specialų elektrinį ar rankinį pjūklą. Apvadus patepame klijais („skystomis vinimis) pagal išorinį kraštą, užleidžiamą ant sienos (tačiau nepersistengiant, kad neištrykštų perteklius), ir prikalame plonomis vinelėmis be galvučių prie durų staktų. Norint pasiekti geriausios kokybės, liko tik apvadų kraštą, besiliečiantį su siena aptepti akrilu ir padažyti – tam mes kraštus apsiklijuojame dažymo juostele.

Pastaba: visada skaitykite gamintojo rekomendacijas, pateikiamas kartu su gaminiu.