Kadangi kelių aukštų name laiptai yra ne tik susisiekimo tarp kambarių pagrindinė konstrukcija, bet ir dominuojanti interjero detalė, apie tai, kokie jie bus reikia numatyti iš anksto.

 

Deja, dažnai būna taip, kad namo šeimininkai apie tai susimąsto tik tada, kai pradedama daryti laiptų apdaila.
Laiptai būna vientisų, jau užbaigtų konstrukcijų, pagamintų pagal konkrečius matmenis, kuriuos atvežus belieka sumontuoti jiems skirtoje vietoje. Tačiau yra surenkami laiptai, t. y. montuojamas jų pagrindas, susidedantis iš gelžbetonio pakopų be turėklų, o po to jau betoninį pakopų nuogumas dengiamas tauresnėmis medžiagomis bei sumontuojami turėklai. 

Visų pirma, laiptų "apdaro" pasirinkimas priklauso ne kiek nuo skonio, kiek nuo laiptų konstrukcinio pagrindo ypatumų, jų funkcionalumas turi maksimaliai derėti su laiptų dekoratyvumu bei tikti prie viso interjero stiliaus.

Pakopų apdaila dažniausiai daroma iš natūralaus marmuro, granito arba keramikinių plytelių. Keramikos gamintojai netgi turi išleidę specialias serijas, kuriomis laiptai gali būti prabangiai apipavidalinti. Neretai naudojamos įvairios medžiagų kombinacijos.

Ypač elegantiškai atrodo stiklinės pakopos. Šios skaidrios medžiagos konstrukcijos interjerui suteikia lengvumo, tačiau atrodo šaltokai. Labai tinka "hai-tech" stiliaus interjerui. Geriausiai stiklas dera su metalu ir akmeniu.

Šiuolaikiniai mediniai laiptai gali būti labai dekoratyvūs, nes medį lengva apdirbti. Laiptai gali būti pagaminti iš medžio masyvo arba bet koks pakopų pagrindas (net betono ar mūro) dengiamas lukštu. Medis tonuojamas, o vėliau lakuojamas. Jei nepatinka natūralūs tonai, medinius laiptus galima dažyti. Dažniausiai pasirenkama neutraliausia spalva - balta.

Tačiau medis reikalauja tam tikros priežiūros, pavyzdžiui, kad netrūkinėtų reikia patalpoje palaikyti tam tikrą drėgmę. Dėl to jis dažnai derinamas su kitomis medžiagomis - metalu, akmeniu. Nelabai vykusi tik sąjunga su stiklu.

Laiptų atitvaras susideda iš turėklų ir statramsčių, dėka kurių mes patogiai ir saugiai galime laipioti ir į viršų, ir į apačią. Būtent saugumas yra pagrindinė atitvarų paskirtis. Tradicinis variantas, kai įvairaus diametro tiek mediniai, tiek metaliniai statramsčiai tvirtinami 12-14 cm atstumu vienas nuo kito.

Šiuolaikiškesnis turėklų variantas - metaliniai statramsčiai su horizontaliomis veik visada mažesnio diametro "stygomis", kurios tvirtinamos lygiagrečiai su parankiu. Toks lengvas turėklas atrodo tarsi permatomas. Beje, permatomi, tikrąja to žodžio prasme turėklai, gaminami iš stiklo. Tarp statramsčių tvirtinamas stiklas gali būti įvairus, tačiau ne mažiau kaip 7 mm storio. Įvairiomis spalvomis tonuotas tripleksas leidžia maksimaliai priderinti laiptus prie patalpos interjero.

Nestandartinių formų turėklai gaminti iš įvairiai apdoroto metalo. Vienas iš brangesnių ir efektingesnių - žalvaris. Iš jo gaminami tiek statramsčiai, tiek paramsčiai, beje, pačios sudėtingiausios konfigūracijos. Netgi labai ilgas ir išlenktas paramstis atrodys vientisas, nes suvirintus žalvario fragmentus galima idealiai nušlifuoti. Žalvarį laiptų turėklams dažniausiai naudoja prabangiuose interjeruose, nes jis brangus ir reikalaujantis tam tikros priežiūros.

Laiptų konstrukciniams elementams labai tinka nerūdijantis plienas, nes atsparus bet kokioms sąlygoms, tinka bet kokio stiliaus interjerams, universalus derinant su daugeliu medžiagų. Puikiai tinka prie statramsčių, pagamintų iš nerūdijančio plieno, tvirtinti stiklą, arba derinti su medžiu. Gana dažnai sutinkama turėklų kombinacija - statramstis iš nerūdijančio plieno, o paramsčiai mediniai. Beje, ne mažiau populiarūs turėklai, kurių ir statramsčiai, ir paramsčiai metaliniai. Dėl savo praktiškumo, šiuolaikinės estetikos ir patvarumo šlifuotas nerūdijantis plienas dabar ypač populiarus. Stilingam apstatymui jis suteikia elegantiškumo. Nerūdijantis plienas nepakeičiamas įrengiant sraigtinius laiptus.

Parankiai ir statramsčiai iš juodojo plieno gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių. Tačiau šalia daugelio juodojo plieno nenuginčijamų pranašumų (dekoratyvumas, kaina) yra vienas "bet". Mat sudėtingos konfigūracijos turėklai gaminami iš kelių fragmentų, kurie montuojant jungiami virinant vienas prie kito, o po to jungties siūlės nušlifuojamos. Tokia pat technologija naudojama dirbant su žalvariu ir plienu, bet juodąjį metalą apdoroti nuo korozijos sudėtingiau.